Ｋai ką pripažinti jums ketinu…
Ｏgi silpnybę aš vieną turiu, ir
Ｌig šiolei tik ją branginu, –
Ｅilę metų kolekciją savo renku.
Ｋartais „šarka vagilė“ užnugary išgirstu –
Ｃha, o aš griežtai tai neigiu!
Ｉnteligentijos sluoksniui juk save priskiriu.
Ｏ teisybę jei sakant, vienišius esu.
Ｎors pilna aplinkui daiktų įstabių,
Ｉstoriją savo kaskart jiems čeršku…
Ｅch, labiausiai už viską man trūksta draugų!
Ｒymau ir svajoju puotauti kartu…
Ｉr štai pagaliau nuo kolekcijų dulkes pučiu,
Ｕžsukti visus į didžią tvirtovę kviečiu,
Ｓvečiams neregėtą aš puotą ruošiu!
